Vasarą 1928 metų dvylikametis Duglas Spoldingas praleidžia savo gimtajame miestelyje Ilinojaus valstijoje.
Atrodytų – įprasta vasara. Bet Duglas bręsta ir pradeda galvoti apie tai, ko dar prieš metus nesvarstė.
Pavyzdžiui, apie vyną iš pieninių šaknų, kurį kiekvieną vasarą gamina jo senelis. Vynas saugo laiką, kai gėlės buvo surinktos, gydydamas žiemą susirgusius šeimos narius.
Netikėtai Duglasui šauna į galvą, kad kiekvienoje butelyje vyno užkonservuotas po vieną vasaros dieną.
Norėdamas neprarasti savo minčių ir pojūčių, Duglas pradeda rašyti dienoraštį.
Jo puslapiai, o kartu su juo ir knyga, dovanoja skaitytojui šilumą, nes saugo prisiminimus apie laimingą vaikystę, išnykusią kartu su 1928 metų vasara.