Ilga žiema

Pasakojimas „Ilga žiema“, kaip ir visos amerikiečių rašytojos Loros Ingels Wilder autobiografinės serijos knygos, – tai gyvenimo pamoka: nepasiduoti, nepalikti rankų, tikėti ir viltis!

pagrindinei herojai Lorai keturiolika metų. Jos didelė šeima vėl patiria išbandymų. Šaltis ir alkis – tai pagrindiniai jų priešai. O dar reikia nemažos sumos pinigų, kad Meri, vyresnioji Loros sesuo, galėtų studijuoti aklųjų koledže. Ir Lora ima dirbti, kad padėtų seseriai. Jai tenka užsiimti nemėgstamu darbu – siuvimu, tačiau ji, kaip ir visi Inglezai, neišgyvena, o tiesiog daro tai, ką laiko savo pareiga.

Impozantiška knygos dalis skirta jaunajam ir beprotiškam Almanzui Wilderiui (būsimam Loros Ingels vyrui), kuris, rizikuodamas gyvybe, prieš šaltį ir sniegą, per gilius žvyrkelius, kartu su draugu išsiruošia už maisto, gauna kelis maišus kviečių ir taip išgelbsti Loros šeimą ir jų kaimynus nuo neišvengiamos žūties.

Meilė ir rūpestis vienas kitu padeda šeimai įveikti visas sunkumus. Ir, žinoma, tėtis Čarlzas, nepaprasto tvirtumo ir dvasios žmogus, dėl savo mylimųjų žmonos ir dukrų laimės gali apversti visą pasaulį.

Dėl tikslaus buitinių aprašymų – kavos aromato rytais, moliūgų pyrago, pieno, užšalusio kibire, kalėdinių dovanų, pasiekusių Inglezus tik gegužę, – šeimos persikėlimo kasdienybė jaudina ir sukelia skaitytojui norą palyginti savo šiuolaikišką paaugliškąaugimą su Loros augimu.

Rekomenduojama šeimyniniam skaitymui, taip pat vidutinio mokyklinio amžiaus paaugliams, ypač mergaitėms.