Dievai, kapai, mokslininkai

Mokslo populiarinimo „archaeologijos romanas“ Kurto Ceramo sukėlė susidomėjimą istorija ir archologija ne vienai Sovietų Sąjungos ir Rytų Europos mokinių kartai, konkuruodamas populiarumu su Žiulio Verno ir Stivensono romanais. Nes tikra archologinių atradimų istorija žavi vaizduotę ne mažiau nei įsivaizduojamų personažų nuotykiai. Knyga buvo išversta į daugiau nei 28 kalbas ir išleista bendrai tiražu daugiau nei 10 milijonų egzempliorių. Senovinių civilizacijų mįslės, pasakų lobiai karališkų kapaviečių, spąstai, pavojai ir prakeiksmai, tykantys drąsiųjų pirmųjų atradėjų, ryžusiųsi ištraukti iš nebūties paminklus pamirštų dievų... Skamba kaip anonsas nuotykių filmui apie Indianos Džonso ar Laros Kroft nuotykius. Tai, kad archeologija nustojo būti mokslu, įdomiu tik sausiems mokslininkams, įvyko taip pat ir dėl Ceramo knygos. Ji padalinta į keturias dalis. „Statulų knyga“ pasakoja apie archeologijos gimimą susijusį su Pompei kasinėjimais, Trojos ir Mikėn atradimu, patvirtinančiu Henricho Šlimano hipotezę, kad „Iliada“ Homero yra patikimas istorinis šaltinis. Kitos dalys skirtos senovinių Egipto civilizacijų paslapčių atskleidimui („Piramidžių knyga“), Mesopotamijos („Bokštų knyga“) ir Mesoamerikos („Laiptų knyga“). Iliustracijos originaliame leidime buvo naudojamos knygos iliustracijoms. Ši knyga bus naudinga ir įdomi tiek mokiniams, tiek visiems, kuriems įdomi archeologinių atradimų istorija, kur rado vietos ir nuotykiams, ir rizikingoms ekspedicijoms, ir įkvėptoms įžvalgoms.