Henrio Adamso auklėjimas

Septyniasdešimties metų amžiuje Henris Adamsas parašė „Henrio Adamso auklėjimą“ — autobiografinę knygą, išsiųstą siauram draugų ratui, kurios pirmasis tikslas, kaip pastebėjo pats autorius, buvo jo pačio auklėjimas. Pagal savo formą „Henrio Adamso auklėjimas“ yra klasikinis suaugimo romanas. Adamsas išsamiai ir... detaliai aprašo visą savo gyvenimą, nuo jaunystės iki senatvės, apmąsto savo veiksmus, tiek sąmoningus, tiek nesąmoningus, ir priima tam tikras išvadas. Prisiminimai apie savo praeitį papildomi apmąstymais apie JAV istoriją, gana kritiškais pastebėjimais apie amerikiečių visuomenę ir filosofiniais apmąstymais apie amerikiečių tautos likimą. Ryškus stilius, taiklūs pastebėjimai ir aštrios charakteristikos paverčia „Henrio Adamso auklėjimą“ vienu geriausių memuarinės prozos pavyzdžių. Išleista dideliu tiražu jau po autoriaus mirties, knyga tapo bestseleriu, gavo Pulicerių premiją ir šiandien laikoma amerikietiškos literatūros klasika, o jos įtaka atsispindi tokių rašytojų kaip F. Scottas Fitzgeraldas, Ernestas Hemingway'us ir Thomas Pynchon kūryboje.