Elžbieta I

Tai dviejų moterų, apdovanotų išskirtiniu protu ir įsijautusių į nevaldomas aistras, istorija. Viena bando apginti savo šalį ir sostą, kita — sugrąžinti valdžią ir poziciją savo šeimai. Elžbieta Tiudor — prieštaringa ir traukianti dėmesį karalienė-merginėlė, apsupta aistringų gerbėjų; Ispanijos armados nugalėtoja, kuri nekentė karo; brangakmeniais pasipuošusi monarchė, neturinti nė kreivo cento. Leticija Nolis — ugnies raudonumo karalienės, panašios į ją kaip dvi vandens lašai, tik jaunesnė, varžovė meilėje su Robertu Dadliu, grafu Essexu, kuris metė iššūkį sostui. Į dramatišką priešpriešą įtraukti visi, kas artimi Elžbietai, nuo garsiausių didikų, praturtinusių karūną, iki legendinių poetų ir dramaturgų. Asmenybių portretai, padariusių Elžbietos epochą didelę — Šekspyro, Marlo, Dadlio, Rėlio, Dreiko — suteikia nepamirštamą vaizdą apie karalienę, kuri valdė ir protu, ir širdimi.