Užjaučiu, kad taip jaučiatės

Elisai ir Hannei, šventai ir nusidėjėlei, augti yra išbandymas. Mama auklėjime laikosi požiūrio „skaldyk ir valdyk“, o tėvas laikosi taktikos nesikišimo. Yra ir vyresnysis brolis Maiklas, kurio nepritarimas yra jėga, su kuria reikia skaitytis. Ir galiausiai, yra šeimos katastrofa, apie... kurią niekada nekalba, bet kuri suformavo visus šeimoje.
Suaugusios, Elisa ir Hanna tęsia savo kelią per nusivylimų kelią, jų gyvenimai taip nesiskiria nuo to, ką jie įsivaizdavo vaikystėje. Jos taip nori pagaliau surasti visiškai kitą kelią — ne tą, kur pilna daugiausiai piktžolių ir spyglių, duobių ir kliūčių, bet tą, kur meilė, džiaugsmas ir juokas. Bet gyvenimo takas vis sukasi ir sukasi tarp keistų peizažų, kol tampa aišku: nieko nebus, kol jos neišspręs santykių tarp savęs ir su mama. Ir arba viską sutvarkys, arba sudegins iki pamatų.
Išmanus ir subtilus romanas apie šeimą, apie artumą, apie tai, kad gali be galo ieškoti savęs arba bėgti nuo savęs, tačiau nieko nepasieksi, kol nesustosi ir nepažvelgsi į akis tiems, kurie visada buvo šalia.
„Užjaučiu, kad taip jaučiatės“ — tragedija, kuri juokingesnė už bet kokią komediją.