Žinoma, aš tave...

Kaip gali būti meilė? Švytinti ir ryški, kaip išbarstyti konfeti? Arba dusinanti, nunešanti tave į pačius dugnus? Viskas prasidėjo nuo policijos vizito, kai į nieko neįtariančios Hėčžu namus atėjo tyrėjas. Jos vaikinas Hėrokas dingo po jų pasimatymo prie vandens telkinio. Ant kranto buvo rasti balti sportbačiai, kurie priklausė vienam iš jų. Įsitaisusi svetainėje, Hėčžu pasakoja jų istoriją. Tą, kuri prasidėjo nuo jaunojo žvilgsnio, sugriautusio buvusią Hėčžu į gabalus. Ji pasikeitė dėl jo. Tapusi ta versija savęs, kuri atitiko jo norus. Tai juk normalu. Būti kieno nors nuosavybe — tai ir reiškia meilę, ar ne?