Užrašai apie spiritizmą

Sir Arthur Conan Doyle pirmą kartą viešai pareiškė savo tikėjimą bendravimu su mirusiais straipsnyje, kuris pasirodė žurnale „Light“ 1916 metų spalio 21 dieną. Šis pareiškimas daugeliui tada nuskambėjo kaip griaustinis iš giedro dangaus. Tačiau pirmas spiritizmo seansas, kuriame jis dalyvavo – reikia pasakyti, su labai skepticizmo nusiteikimu – įvyko 1886 metų pabaigoje, kai Conan Doyle dar tik pradėjo dirbti kaip gydytojas. Jo susidomėjimas psichiniais fenomenais pasireiškė keliais metais anksčiau prieš šią patirtį. Tikriausiai nėra žmogaus, kuris nebūtų skaitęs Conan Doyle, tačiau taip pat nėra ir tokio, kuris būtų perskaitęs viską, ką parašė Conan Doyle. Tai, už viso noro, neįmanoma net Anglijoje.
Taip jau nutiko, kad dauguma rusų skaitytojų, išgirdę vardą Conan Doyle, savyje džiaugsmingai pažymės: „A, tai garsiojo Šerloko Holmso autorius!“ Ir viskas. Taip pasirodo, jog bene svarbiausia rašytojo dvasinio gyvenimo pusė – jo moksliniai ir filosofiniai ieškojimai, jo audringa visuomeninė veikla – lieka nežinoma rusakalbiam skaitytojui.
Ši knyga atveria rusų skaitytojui visiškai nežinomą Artūro Conan Doyle gyvenimo ir kūrybos pusę. Jos puslapiuose Conan Doyle pasirodo kaip subtilus mąstytojas, kuris giliai nerimauja dėl fundamentalių Buvimo problemų: siela, nemirtingumas, Dievas, religija, psichiniai tyrimai, žmonijos pažanga, jos likimas ir paskirtis. "Užrašai apie spiritizmą" išsiveržia toli už "stalo sukimo", kuris buvo toks populiarus tais laikais.