Hunai. Hunai Kinijoje

Keljantis tautų istorija — centrinė tema ankstyvajame L. Gumiliovo mokslo kūryboje. Būdamas rytų tyrinėtojas, jis sau kaip uždavinį kėlė įrodyti, kad stepinių klajoklių istorija nėra mažiau įdomi ir jaudinanti nei senovės graikų, frankų ar kryžiuočių istorija. Knygoje apie Hunų valstybę sekamas nuostabus hunų klajoklių etnos grupės pakilimas VII a. pr. Kr., kuris vėliau peraugo į etninių grupių kompleksą ir superetnos. Hunai buvo pirmieji, kurie suvienijo į vieną valstybę Eurazijos stepes nuo Geltonosios jūros iki Balkšo ežero, antrą kartą tai padarė senovės turkai (Didysis Turkų kaghanatas), vėliau mongolai (Čingischano imperija). Procesą baigė rusai, sukūrę didžiulę imperiją nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno. Bet hunai buvo pirmieji.
Remiantis išsamiais kinų kronikomis, autorius aprašo hunų istorijos peripetijas ir aiškinasi, kaip nedidelė tauta sugebėjo padaryti tokį didžiulį šuolį, iš kur kilo jėgos, kaip hunai bendradarbiavo su kitomis tautomis, vienus pavaldydami galia, kitus kviesdami bendradarbiauti ir tuo pačiu metu priešinantis amžinam priešui - Kinijai.
Knygoje „Hunai Kinijoje“ parodyta, kaip nedidelė stepinė tauta iššvaistė savo jėgas gausybėje karų ir V a. buvo įgerta Kinijos, nesugebėdama pasipriešinti kinų kultūros žavesiui. Galų gale nuo hunų išliko tik viena nedidelė grupė, kuri II a. nuėjo toli į vakarus, kur, susimaišydama su ugrų, sudarė naują tautą, Europoje žinomą kaip hunai.
Be to, knygoje yra skyriaus „Trijų karalysčių Kinijoje“ tekstas, kuris nebuvo įtrauktas į pirmąjį sovietinį knygos „Hunai Kinijoje“ leidimą.
Įvadinės straipsnio autoriaus L.N. Gumiliovo knygai "Hunai. Hunai Kinijoje" - geografinių mokslų daktaras, profesorius S.B. Lavrovas. Knyga papildyta sinchronistine lentele, literatūros sąrašu, istorinių asmenų vardų rodykle, tyrėjų ir cituojamų autorių vardų rodykle, geografinių pavadinimų rodykle .