Armoripi. Vegetacija (komplektas iš 2 knygų)

Komplek­te dvi knygos Aleksejaus Ivanovo.
„Armoripi“
1918 metais upių flotilėmis aprūpino ir „įsteigė“ Samaroje, ir Trockis Nizhniy Novgorode, ir sukilėliai Iževske, ir čekistai Pervyje. O pasaulyje siautėjo inžinerinė revoliucija, kai garo mašinos konkuravo su dyzeliniais varikliais, ir į Rusijos raudonųjų ir baltųjų konfliktą galingai įsikišo naftos gavybos lyderiai — britų koncernas „Shell“ ir Rusijos kompanija broliai Nobeliai. Karą vedė tiek žmonės, tiek technologijos, tiek kapitalai. Kraujo ir ugnies sūkuryje upininkai atsidurdavo tai raudonųjų, tai baltųjų pusėje. Jie buvo priversti šauti į draugus pagrindinėje gyvenimo veikloje, priversti skandinti laivus — šlovę ir didybę upių flotui. Kaip išsaugoti sąžinę katastrofos akivaizdoje? Kaip apsaugoti tuos, kuriuos myli, kurie tau pasitikėjo? Kaip ginti progresą, kuriam nerūpi socialinės kovos? Ten, ant upių tugboatų denių, kapitono ieškojo sąžiningo kelio į ateitį, o mažas žmogus tapo stipresnis už didžiulį ir galingą laivą.

„Vegetacija“
Šį kartą Aleksejus Ivanovas kreipėsi į fantastiką. Medžių kirtėjų komanda per visureigį brenda per Uralo miškus link apleistos karinės bazės paslaptingame Jamantau kalne. O pasaulis aplink — panašus į mūsų, bet kažkaip ne visai... Geografija tikra, tačiau kaimai ir miesteliai — tušti, gamyklos — mirusios, keliai apaugę medžiais. Ir svarbiausia — pasikeitė pats miškas. Jo vegetacija buvo dirbtinai pagreitinta medienos gavybai, ir miškas mutavo. Jis gyvena savo gyvenimą. Jis atsisuko prieš civilizaciją: jo tankmėse slepiasi marodieriai — pašėlę aparatai ir žmonės čia praranda savo biologinę prigimtį. Tačiau, ar tik biologinę?.. Medžių kirtėjų komandos ne geresnės už juos supantį pasaulį: jie vieni kitiems yra konkurentai, ir tarp jų — karas.
Romane „Vegetacija“ pasakojama pagal daugialypius žanrus. Tai kelionės istorija — odiseja. Tai postap — postapokalipsė. Tai dyzelpunkas Rusijos atšalimo zonoje. Tai tvirtas sci-fi — mokslinė fantastika. Žanrų įvairovė distopijose yra panaši į mutageninį mišką, tačiau „Vegetacija“ pasakoja ne apie tai, kur keliauja herojai, o apie tai, kur einame mes patys.