Raudonasis Kryžius

Savasis skaitytojas Sashai Filipenko atsirado iš karto - po sėkmės "Buvusio sūnaus" ir dviejų sekančių romanų. "Persekiojimas", dar prieš išleidimą knyga paskelbta "Vėliavoje", pagal elektroninio portalo "Žurnalo salė" duomenis, tapo 2016 metais populiariausiu tekstu visų Rusijos storųjų literatūrinių žurnalų. Reiškia, savasis skaitytojas supranta, ko galima tikėtis ir iš "Raudonojo Kryžiaus". Jis nebus apgautas: romane yra šokiruojanti, ant tikroviškumo ribos, jauno herojaus istorija; ir suspaustas, kaip spyruoklė, siužetas; ir kinematografiškas laiko sankirta; ir paradoksali pabaiga. Bet yra ir naujiena: visa ši firminė Sashos "beletristika" visiškai užgožiama jo gauto ir į romaną įtraukto dokumentinio pasakojimo - SSR Užsienio reikalų ministerijos ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus kontaktų istorija karo metais. Sasha Filipenko - meistras kurti nuotaiką asociatyviu montažu. Pristatydami skaitytojui "Raudonąjį Kryžių", pasinaudosime jo metodu, cituosime Iosifą Brodskį: "Iš meilės gimsta vaikai. / Tu dabar vienas pasaulyje. / Ar pameni dainą, kurią anksčiau / tamsoje dainuodavau? / Tai - katė, tai - pelė. / Tai - lageris, tai - bokštas. / Tai - laikas tyliai / žudo mamą su tėčiu".