Drud, arba Žmogus juodame

Neprilygstamas. Puikus. Geras draugas. Šimtai pagyrimų ir mielų pravardžių, kuriomis Anglijos spauda apdovanojo Charlesą Dickensą, Viktorijos laikų numerį vienas. Už sugebėjimą panardinti skaitytoją į fantastiškas svajones jam atleido ir įnoringą charakterį, ir per didelę emocinę išraišką jo veiksmuose, ir abejotiną moralės požiūriu skyrybų procesą – viską, ko niekam kitam nebūtų atleista. Bet štai vieną dieną nepriekaištingas bestselerių konvejeris sugedo. Tai įvyko po geležinkelio katastrofos, kurios metu Dickensas išgyveno tik stebuklo dėka, tuo tarpu šimtai kitų keleivių žuvo. Sumišęs klaidžiojo tarp sužalotų kūnų, Dickensas sutiko keistą žmogų tokios atgrasančios išvaizdos, kad jis galėjo būti siaubingo sapno vaisius. Žmogus prisistatė Drudu ir pakvietė Dickensą pas save į svečius... Nuo šio momento istorija apauga mįslėmis, įgaudama daugybę atspalvių ir krypties. Joje pasirodo po Londono esančios katakombos, sudraskyti lavonai, senovės baisūs kultai ir kanibalai. O šią istoriją mums papasakos Wilkie Collinsas, geriausias Dickens'o draugas ir literatūrinis varžovas. Žmogus, kuris niekada nemeluoja.