Protopopo Avvakumo gyvenimas, parašytas jo pačio, ir kiti jo raštai

Protopopas Avvakumas (1620–1682) - nepaprastai ryškus ir savitas reiškinys Rusijos literatūros istorijoje. Jis buvo bažnyčios skilimo įkvėpėjas ir vienas iš pagrindinių senųjų tikėjimų ideologų, paskutiniuosius penkiolika savo nepaliaujamo atsiskyrėlio gyvenimo metų praleido žemėje kalėjime šiauriniame Pustozersko mieste. Čia, kalėjimo sąlygose,... jis tęsė kovą už "teisingą tikėjimą" literatūriniais būdais, parašydamas daugiau nei šešiolika kūrinių, tapusių unikaliais viduramžių Rusijos literatūros paminklais. Svarbiausiu tarp jų pripažintas jo "Gyvenimas" - pamokslas tikintiesiems, atsakymas nikonistams, tikėjimo persekiojimų istorija, pirmoji Rusijos autobiografija ir psichologinės prozos šedevras, kuriuo žavėjosi I. S. Turgenevas, L. N. Tolstojus, D. S. Merežkovskis, M. Vološinas ir kiti rašytojai bei poetai. Tačiau ne mažesniais meniniais privalumais pasižymi Avvakumo teologiniai raštai ir jo epistolinė proza, atspindinčios autoriaus žanrinį ir kalbinį naujoviškumą. Šio leidimo parengimas - išskirtinio senosios Rusijos literatūros tyrinėtojo N. S. Demkovos nuopelnas. Knyga, papildyta išsamiu informaciniu aparatu, skirta tiek specialistams, tiek pačiam plačiausiam skaitytojų ratui.