Raganos. 13 teismų procesų kronika

1590 metais Edinburge buvo teisiamos moterys, kaltinamos raganavimu. Procesas, kuris prasidėjo kaip vietinis ištyrimas, tapo nacionaliniu įvykiu. Teisme pasirodė pats karalius Jokūbas. 1692 metais tylinčią puritonišką koloniją sukrėtė nematyti įvykiai — vietiniai gyventojai buvo kaltinami sąsajomis su velniu. Jiems liko tik kankinimai ir egzekucijos, o miesto pavadinimas liks amžinai įrašytas istorijoje: Salemas. 1730-aisiais Mari-Katrin Kadjer apkaltino kunigą tuo, kad jis ją sukėlė. Gandai pasklido visur, tarsi maras. Pradėjus tyrimą, tiek Mari-Katrin, tiek kunigas buvo įtariami raganavimu. Jauna mergina turėjo tapti vieno garsiausių ir svarbiausių XVIII amžiaus procesų herojumi. Herojumi ir auka. Sabatai ir liaudies gydymas, „Raganių plaktukas“ ir traktatai apie satanizmą, viduramžių Škotija ir raganų žudynės 1940-aisiais. Kas buvo visos tos moterys ir vyrai, kurių vardai mums žinomi tik dėl raganavimo? Kuo jie gyveno, kas juos supo? Ir kuo raganos yra šiandien? „Procesai prieš raganas — tai valdžios pasireiškimas su kitais žmonėmis: jiems galima padaryti skausmą, užčiaupti burną, nuteisti ir nužudyti. Jei mes nepajusime jų skausmo, nesijausime pasipiktinę jų likimu, tuomet nesuprasime viso neteisėtumo, viso akivaizdaus neteisetumo persekiojimų. Jei nesijaučiame, tai kaip kovoti?“ (Merion Gibson)