Jaučiuosi labai neapsaugotas...

«Jaučiuosi labai neapsaugotas…» — žodžiai iš Ivano Bunino prisiminimų apie dieną 1933 metais, kai jam buvo įteikta Nobelio premija. Buninas kalba apie trapumą tiek rašytojo šlovėje, tiek gyvenime svetimoje šalyje, tiek apie žmogaus gyvenimą apskritai. Šios knygos pagrindą sudaro Bunino publicistika ir memuarai, parašyti po jo išvykimo iš Rusijos 1920 metais. "1920-iaisiais Buninas tapo vienu ryškiausių rusų išeivijos publicistų. Publicistika išliko jo kūryboje ir vėliau, nes jis prisiminė pirmiausia apie Rusiją — o rašyti bejausmiškai apie tai, kas atsitiko su gimtąja šalimi, negalėjo ir nenorėjo." Dmitrijus Nikolaevas, Elena Trubilova