Turkų stebuklingos pasakos

Stebuklingos pasakos nuo seno traukė žmonių dėmesį: kas nenorėtų išgirsti apie pavojingus nuotykius, drąsius herojus, nežinomus padarus ir paslaptingus burtus? Keturiolika Turkų pasakų iš šios rinktinės atvers skaitytojui duris į sultonų ir princesių, djino ir raganių, drakonų pasaulį. Šias pasakas surinko ir literatūriškai apdoroti Ignatijus Kunoš (1860–1945) — vengrų folkloristas, mokslininkas-orientalistas, Vengrijos mokslų akademijos korespondentas ir Turkų kalbos privatdocentas. Kunoš daug keliavo Osmanų imperijos žemėse ir fiksavo pasakas, kurios anksčiau buvo perduodamos iš lūpų į lūpas. Šiuose tekstuose susijungia turkų folkloro spalvingumas ir europinė pasakų tradicija, artima brolių Grimų pasakoms. Pirmą kartą Osmanų-Turkų pasakų rinkinys, parengtas Kunošo, išleistas vengrų kalba Budapešte 1887 metais; 1901 metais šias pasakas iliustravo vengrų menininkas Vili Poganis (1882–1955).

Vili Poganis (William Andrew Pogány) gimė Segedo mieste Austrijos-Vengrijoje ir buvo žinomas kaip knygų iliustratorius, daugiausia specializuojantis vaikų knygose. Poganio darbai priskiriami secesijos stiliui: jie dinamika, elegantiški, pilni detalių. Viena iš jo kūrybos pusių — grafiški piešiniai mitams ir pasakoms. Stebuklingos būtybės — dažna menininko darbų tema. Jo herojai ekspresyvūs, judrūs ir tiksliai atspindi pasakų personažus — gražias princeses, piktus plėšikus, klastingas raganas ir baisius djimus. Iš viso menininkas iliustravo daugiau nei 150 knygų. Be knygų iliustravimo, Poganis taip pat užsiėmė tapyba, skulptūra ir teatru. 1914 metais jis persikėlė į JAV, kur juo susidomėjo kinematografija.