Rusų liaudies pasakos ir prietarai apie nedoroji jėgas

Knygoje pateikiamos rusų tautos pasakos, legendos, prietarai, surinkti ir paskelbti 1910–1911 m. etnografijos Aleksandro Evgenjevičiaus Burcevo (1863–1938). 468 iliustracijas ir knygos apipavidalinimo elementus sukūrė menininkai Leonidas (Johanas) Pavlovičius Albrechtas (1872–1942), Michailas Abramovičius Baluninas (1875–?), Nikolajus Nikolajevičius Gerardovas (1873–1919), Afanasijus De Paldas, Luka Timofejevičius Zlotnikovas (1878–1918), Vasilijus Grigorjevičius Mališevas (1843–?), Lidija Aleksejevna Poltoračka (1864–?), Vasilijus Ivanovičius Tkačenko (1880–?) ir Aleksėjus Nikolajevičius Tretyakovas (1873–?).
Pirmoje gildijoje prekiautojas, garbingas Sant Peterburgo pilietis Aleksandras Evgenjevičius Burcevas (1863–1938) gimė viename iš Vologdos vaivadijos kaimų pasiturinčio ūkininko šeimoje. Devyniolikmetis jaunuolis persikėlė į sostinę, pirmiausia dirbo dėdės keitykloje, o vėliau perėjo į brolių Vasilijaus ir Pavlo kontorą ir vadovavo jai iki 1917 metų. Dėka įgudusio valdymo šeimos verslas buvo paverstas į „Broliai Burcevai bankinę kontorą“ – vieną iš didžiausių bankų namų tuo metu Rusijoje.
Trisdešimties metų amžiaus, praturtėjęs Aleksandras Evgenjevičius susidomėjo kolekcionavimu; jis rinko retas knygas, iliustruotus leidinius, žurnalus ir laikraščius, litografijas ir paveikslus, istorinius dokumentus ir autografus, tarp jų – I. A. Gončarovo, F. M. Dostojevskio, A. G. Rubinšteino, M. E. Saltykovo-Ščedrino, I. S. Turgenevo, A. P. Čechovo laiškus. Burcevo kolekcijoje buvo apie 1,5 tūkstančio grafikos kūrinių, taip pat daugiau kaip 150 paveikslų V. L. Borovikovskio, K. P. Brjullovo, V. E. Makovskio, K. S. Petrov-Vodkin, N. K. Rericho, S. J. Sudeykino ir daugelio kitų. Burcevo paveikslų ir grafikos kolekcija buvo tokia didelė, kad jis net norėjo sukurti savo namuose Rusijos meno muziejų.
1892–1893 m. Aleksandras Evgenjevičius įvykdė keletą kelionių po Rusijos šiaurę, kur pirko iš ūkininkų senovinius daiktus, tyrinėjo vietinį folklorą, rašė pasakas, padavimus, legendas ir kitus etnografinius duomenis, pasakojančius apie tikėjimą, dvasinius supratimus, papročius, darbą, buitį ir rusų tautos šventes.
Nuo 1895 metų Burcevas pradėjo leidybinę veiklą – ne parduoti, o išsaugoti Rusijos kultūros ir senienų paminklus. Jis perrašinėjo retas knygas, leido daugiašnarius tematinius savo bibliotekos aprašymus, reprodukcijas, almanachus, rinkinius, žurnalus, savo bibliografijos darbus, tarp jų – „Mano laisvalaikis: meninis-ethnografinis rinkinys“, siūlomas šiuolaikiniam skaitytojui šiame leidime. Jis pirmą kartą buvo išleistas 1910–1911 m. 11 tomų ribotu tiražu (apie 500 egzempliorių); dar gyvo autoriaus leidimas tapo bibliografine retenybe.