Sodoma ir Gomora

1913 metų lapkričio mėnesį pasirodė pirmasis Marcelio Prousto romano „Link Swanno“ tomas. Šios publikacijos galimybę lėmė draugų pastangos visiškai nežinomo rašytojo vardu, kadangi sudėtingai struktūruotas, autobiografinis kūrinys iš pradžių nesukėlė entuziazmo nei leidėjams, nei kritikai, nei skaitytojams. Tuo metu vargu ar kas nors galėjo numatyti, kad ciklas „Ieškant prarasto laiko“, kurio pirmojoje knygoje „Link Swanno“ laikui bėgant bus vadinamas vienu reikšmingiausių XX amžiaus pasaulinės literatūros kūrinių. Kiekvienas ciklo romanas skirtas tam tikram gyvenimo etapui: „Link Swanno“ pasakoja apie pagrindinio veikėjo vaikystę ir įvykius, kurie įvyko prieš jo gimimą; „Po merginų, vainikuotų gėlėmis, skėčiu“ — apie jo paauglystę, pirmosios meilės žlungimą ir naujos meilės atsiradimą; „Hermannų pusė“ — apie jo jaunystę. „Sodoma ir Gomora“ (paskutinis ciklo romanas, paskelbtas autoriaus gyvenimo metu) tęsia „Hermannų pusės“ temas ir siužetą: tai pasakojimo apie jauno herojaus visuomeninius pasiekimus tęsinys. Čia taip pat yra meilės ir herojaus santykių su Albertina tema, kuri referuoja į knygą „Po merginų, vainikuotų gėlėmis, skėčiu“. Ketvirtasis ciklo romanas „Ieškant prarasto laiko“ po ankstesniųjų trijų siūlomas skaitytojui Elena Baevskaya vertimu, kuris paneigia liūdnai įsitvirtinusį nuomonę, kad Proustas — gerbiamas, intelektualus, tačiau nuobodus autorius.