Vasaris 1933. Vokiečių literatūros žiema

1933 metų sausio 30 dieną Adolfas Hitleris davė priesaiką kaip Vokietijos kancleris — ir kultūrinis vėlyvojo Veimaro respublikos peizažas pasikeitė akimirksniu. Vasaris nurodė, kurie iš pirmaujančių rašytojų, menininkų ir intelektualų turi bijoti dėl savo gyvybės ir bėgti, kas darys karjerą po nusikaltėlių globos, o kas pasitrauks į vidaus emigraciją, kad savo akimis pamatytų, kaip kuriama istorija. Uwe Witschkos remiasi dienoraščiais, laiškais ir archyviniais dokumentais, sukurdama istorinio lūžio jausmą, apėmusį Vokietiją. Silpstančios demokratijos virtimui į teroro karalystę naciams prireikė ne daugiau nei mėnesio. Pasakojimas apie 33 vokiečių intelektualų likimus — nuo Tomo Mano ir Elzos Lasker-Šyler iki Bertoldo Brechto — kaimynystėje su konfliktų, kurie vyksta gatvėse, kronika, kur dešinieji muša ir žudo kairiuosius — ir atvirkščiai.