Nuogi tarp vilkų

Hitlerinė Vokietija. Už bandymą atgaivinti Leipcige Komunistų partiją Bruno Apitzas buvo apkaltintas tėvynės išdavyste. Po 3 metų kalėjime rašytojas buvo pervežtas į vieną iš baisiausių fašistinių režimų koncentracijos stovyklų – Buchenwaldą. SS daliniai nesugebėjo palaužti Apitzas dvasios. Jis ne tik išgyveno nehumaniškomis sąlygomis, bet ir tapo aktyviu stovyklos pasipriešinimo nariu.

«Nuogi tarp vilkų» – tai daugiausia asmeninis rašytojui romanas. Paskutiniai mėnesiai Buchenvalde. Su nauju etapu į stovyklą atvyksta kalinys su lagaminu. Viduje – viltis. Stebuklingai išgelbėtas mažas berniukas. Vienas iš pasipriešinimo narių slepia vaiką. Karo baigtis iš anksto nulemta, tačiau SS, sužinoję apie berniuką, ima nagrinėti šį reikalą. Išradingi įtariamųjų kankinimai, manipuliacijos, grasinimai – viskas, kad atskleistų pogrindžio organizaciją, slepiančią vaiką. Nepaisant siaubų, vykstančių aplink, viltis apsigyvena kalinių širdyse. O kartu su ja atsiranda jėgų veikti.