Basomis per pelenus. Trečia knyga

Kiek skausmo ir kančių gali iškęsti žmogus? Ar yra riba, už kurios prasideda tuštuma ir pamiršimas? Alisija to nežinojo. Bet ji tikrai buvo įsitikinusi vienu: Amiran al-Maktum – jos prakeiksmas ir nuodas, jos palaiminimas ir gyvenimas, jos mirtis ir ekstazė. Ką jai teko ištverti, kad tai suprastų! Įgauti ir tuoj pat prarasti brangiausią dalyką, kokį tik gali turėti moteris. Bėgti keliu, padengtu pelenais, kurį jai pasirinko pats Ran. Susitaikyti, nuoširdžiai pamylėti.

Ir vėl prarasti.

Li buvo įsitikinusi, kad visko, kas įvyko, kaltininkė yra ji viena. Kiek klaidų padarė, kiek kvailysčių prisišaukė, galiausiai sugriaudama savo laimę savo pačios rankomis! Karaliaus valia – įstatymas. Jei Ran užvėrė jai duris prieš nosį – ji turi trauktis. Jei jis nuspręs vesti kitą, Li tylės. Bet suprasti, suvokti, kad ji daugiau niekada nesumatys Amirano, kad jis daugiau niekada nepasakys jos savo tatlim…

Ar vis dar galima viską sukeisti atgal?