Tinxai ir kraujas

Princes Ai­den — Bez­liko mirties dievo šventyklos ugdytinis. Jis žino, kaip meldžiasi, bet ne visada supranta, kaip bendrauti su bendraamžiais. 
Incidentas Obsidianų Akademijoje atima Ai­deno vyresniojo brolio gyvybę, tačiau jis netiki šia versija ir, vedamas keršto, nusprendžia pradėti savo tyrimą. 
Akademijos durys atviros Ai­denui. Čia vaiduokliai slepiasi tamsiuose koridoriuose, studentai rengia poetinius vakarus kapinėse, ir visi šnibžda apie kažkokį paslaptingą draugiją.

Naujas Mei romanas, autorius trilogijos „Dievai neoniniu šviesoje“ ir vieno tomo detektyvo „Pelenų namas“.
Tamsi akademija, viktorietiška aplinka, poetinės sueigos kapinėse, ritualai, sarkastiški dialogai.
Autoriaus burtų sistema, pastatyta ant burtininkų ir užkerėtų daiktų ryšių.
Tamsus romanas apie brendimą per paramą ir pagalbą. Čia gydomos sielos žaizdos, o ne padaromos.
Lėtai pasakojama istorija, pabrėžianti vidaus pasaulį ir personažų vystymąsi. 
Dėmesys pagrindinio herojaus vaizdui ir keršto tema iš dalies įkvėpti Šekspyro „Hamleto“.
Romano mėgėjams patiks filmas „Kruvinas kalnas“, serialas „Baisios pasakos“ ir romano „Lyg būtume piktadariai“ M. L. Rio.

„Istorija sutverta iš gražios tamsios magijos: ji koridoriuose paslaptingos Akademijos, vaiduoklių siluetų prie priešaušrio ežero, uždraustų knygų puslapiuose — ir protingų, žavingų herojų širdyse. Jiems teks paleisti praeitį, susidurti su tamsiomis paslaptimis ir išmokti pasitikėti vienas kitu. Juk kai aplink tamsėja šešėliai, su kuriais negali susidoroti — liūdesys, neviltis, pyktis ar neišmatuota galia — taip svarbu, kad kas nors pasakytų: "Aš šalia". Ir atsistotų nugarą į nugarą“. — Jekaterina Zvonцova