Viduramžių medicina. Gyventi ar mirti

Natalija Peleznevaitė baigė NIU VŠE „Viduramžių studijos“, yra NIU VŠE doktorantė ir Mokslinės edukacinės viduramžių tyrimų laboratorijos NIU VŠE darbuotoja. Kaip mokslinė žurnalistė ji publikuojasi leidiniuose „Peilis“, „Šrėdingerio katė“ ir „Paskui mokslą“. Knygoje mes seksime medicinos teorijos raida, iš kurios per tūkstantmečius išsivystė šiandieninė medicina — racionali, įrodymais grįsta, su savo auktechnologijomis ir statistika. Kad pamatytume skirtingus šio žinojimo raidos etapus, reikės pažvelgti į graikų Aesklepijaus šventoves ir arabų bimaristanus, į turtingus namus, apsuptus sodų, ir į paprastų miestiečių būstus, kokią religiją jie bebūtų išpažinę. 

– Viduramžių požiūriai į įvairių ligų priežastis 
– Istorinės ligų prevencijos formos 
– Pacientų gydymo metodai ir viduramžių ligoninės 
– Kova su epidemijomis 
– Moterys viduramžių medicinoje 
– Psichiniai sutrikimai ir bandymai juos išgydyti