Į savo ratą

Jaunystėje žmogus gyvena laimės laukime. Atrodo, kad ji už rankos pasiekiama. Dar šiek tiek — ir ji atės, užlies, užvaldys. Žinomas posakis „Laimė paprastuose dalykuose“ atrodo ne tik neteisingas, bet net ir įžeidžiantis: kiekvieną dieną eiti į darbą, mylėti tą... patį žmogų, virti borščius ir auginti vaikus — tai laimė? Ne, žinoma! Bet ateina momentas, kai atsiranda supratimas — laimė yra būtent paprastuose dalykuose. Darbe, kurį darai diena iš dienos, mylimame žmoguje, kuris mažai primena riterį šarvuose ir net mylimą aktorių. Bet tai jis atnešdavo arbatą su avietėmis, kai tu sirgai, ir spręsdavo su jūsų vaiku matematikos uždavinius. Ir mes sugrįžtame į savo ratą — ten, kur mus myli ir laukia, kur mus supa tie patys paprasti dalykai, iš kurių ir susidaro laimė.