Akliumas

Nobelio premijos laureato José Saramago romanuose gausu metaforų. Per jas galima pažinti save, kaip ir per tarot kortas. Nulinis pacientas staiga apanksta, sustojęs prie šviesoforo. Geras žmogus nuveža jį namo ir pavogia automobilį. Kitą dieną gydytojas tikrina aklas žmogaus akis ir nesupranta, kokia yra priežastis. Po kelių valandų baltoji akluma pasiekia vagį, vėliau gydytoją, o tada ir visus, kurie su jais kontaktavo. Pandemijos sustabdyti neįmanoma. Tik gydytojo žmona nepraranda regėjimo. Bet tai yra prakeikimas, o ne palaima. Ji pamatys, kaip žmonės praranda žmogišką pavidalą, kaip purvas praryja miestą ir kaip prasiveržia vilties spindulys... Moralinė akluma virsta fizine akluma. Rašytojo kūrybos stilius – tiesioginės kalbos, šauktukų ir klausiamųjų ženklų nebuvimas – priverčia skaitytoją prarasti įprastus orientyrus ir allegorinėje prasme panirti į aklumą.