Kilimas iš Uzbekistano

Vystymosi prisiminimai susipina į raštą, į keistą ornamentą, už kurio nuspėjama tolimos saulėtos šalies. Šalies, iš kurios Alja išvyko šešerių metų. Šalies, kur liko tie, kas jai buvo brangūs. Triukšmingi turgūs ir siauri draugiško Taškento gatvelės pakeitė platūs pilko miesto prospektai. Ir štai Aljai ir jos šeimai tenka apsigyventi naujame name, užkariauti kitą šalį, įsisavinti nepažįstamą juodai baltą pasaulį, kuris atėjo į senų — ryškių spalvų pasaulio vietą. Kaip gyventi tiems, kurie išvyksta, ir tiems, kurie lieka? Kaip žiūrėti į ateitį, jei norisi sugrįžti į praeitį? Ir kaip išmokti priimti naujovę, išlikus pačiam savimi?