Įsivaizduodami ateitį, mes paprastai vaizduojame save įterptus į mechanizuotą ekosistemą, kurią užpildo robotai, prietaisai ir virtualios realybės. Ateitis yra rožinė ir technologinė, o mes, žmonės, esame vieninteliai veikėjai šiame nuostabiame pasaulyje. Tačiau toks įvaizdis yra didelė klaida, teigia biologas ir ekologas Robas Dunnas. Kiek mes benorėtume prisijaukinti gamtą, mes vis tiek esame jos dalis ir priklausome nuo jos. Be to, mūsų priklausomybė visai nereiškia, kad gamta priklauso nuo mūsų: ji susidoros su bet kokiomis žmogaus pastangomis ją ignoruoti, kovoti su ja ar viešpatauti jai, o gyvenimo dėsniai ir toliau veiks ir po mūsų rūšies išnykimo. Knygoje "Su mumis arba be mūsų" Dunnas pasakoja apie biologinius dėsnius, kurie yra neatsiejami, kaip fizikos dėsniai, apie tai, kaip keičiasi mus supantis pasaulis, kokia lemtis laukia mums žinomų rūšių ir kur ir kaip formuosis naujos. Per ilgą savo gyvenimo istoriją planetoje žmonija nenoriai išnaikino laukines rūšis, nuo kurių priklausė arba galėjo priklausyti, ir kartu prisidėjo prie rūšių, kurios mums kelia problemas, atsiradimo.
Dabar, jei norime išgyventi, turime išmokti suprasti biologinius dėsnius ir jiems paklusti. Tada mūsų galimybės išgyventi dar 100, 1000 ar net milijoną metų gerokai padidės. Na, o jei ne — ką gi, ekologai ir evoliucijos biologai turi pakankamai įtikinamą viziją, kaip gyvenimas Žemėje vystysis be mūsų…
