Įsivaizduodami ateitį, mes paprastai vaizduojamės save įsijungusius į mechanizuotą ekosistemą, apgyvendintą robotais, aparatais ir virtualiomis realybėmis. Ateitis šviesi ir technologinė, o mes, žmonės, — vieninteliai veikėjai šioje nuostabioje pasaulyje. Tačiau toks įvaizdis — didelė klaida, teigia biologas ir ekologas Rob Dunn. Kiek mes ir bepabandytume pasiduoti gamtai, mes vis tiek esame jos dalis ir priklausome nuo jos. Tačiau mūsų priklausomybė visai nereiškia, kad gamta priklauso nuo mūsų: ji susitvarkys su bet kokiais bandymais žmonių ignoruoti ją, kovoti su ja ar viešpatauti jai, o gyvenimo dėsniai toliau galios ir po mūsų rūšies išnykimo. Knygoje "Su mumis arba be mūsų" Dunn pasakoja apie biologinius dėsnius, kurie yra neatsiejami, kaip fizikos dėsniai, kaip keičiasi mus supantis pasaulis, kokia likimo dalia laukia mums žinomų rūšių ir kur bei kaip formuosis naujos. Ilgoje savo gyvenimo planetoje istorijoje žmonija nevalingai išnaikino laukines rūšis, nuo kurių priklausė arba galėjo priklausyti, ir tuo pat metu prisidėjo prie atogrąžų rūšių, sukeliančių mums problemas, atsiradimo.
Dabar, jei norime išgyventi, turime išmokti suprasti biologinius dėsnius ir paklusti jiems. Tada mūsų galimybės išgyventi dar 100, 1000 ar net milijoną metų žymiai padidės. Na, o jei ne — ką gi, ekologai ir evoliuciniai biologai turi gana įtikinamą viziją, kaip gyvenimas Žemėje vystysis be mūsų…