Klajojanti Rusija Kristaus labui

Sergėjaus Vasiljevičiaus Maksimovo, rašytojo, etnografo, liaudies gyvenimo tyrinėtojo, vardas gerai žinomas užsienio istorijos ir kultūros žinovams ir mėgėjams. Knyga „Klajojanti Rusija Kristaus labui“ (1877) buvo parašyta Maksimovo remiantis įspūdžiais, gautais kelionės į Šiaurės Vakarų kraštą, kur jis buvo komandiruotas 1868 m. Imperatoriškojo Rusijos geografijos draugijos: rašytojas aplankė Smolensko, Mogiliovo, Vitebsko, Vilniaus, Grodno ir Minsko gubernijas. Knygoje Maksimovas aptaria tokį liaudies gyvenimo reiškinį kaip keleivystė – su jos įvairiais sociokultūriniais ir kasdieniais bruožais. Pilgrimai, krikščionių mylėtojai, slaptieji, elgeta, perėjūnai, vargšai broliai ir kt. – tarp jų buvo tikri savo srities profesionalai, papročių, tikėjimų, ženklų žinovai, dvasinių eilėraščių ir legendų atlikėjai. Keleivystė atsiskleidžia ne tik kaip gyvenimo būdas, bet ir kaip stačiatikių žmogaus dvasinis ieškojimas, kuriam vertė ir prasmė slypi pačioje kelionės idėjoje.