Basomis per žolę

Keista draugystė užsimezga tarp kampuotos trylikametės Džosijos ir tylenio aštuoniolikmečio Semuelio. Ji moko jį literatūros ir muzikos. Jis ją gina. Abu jaučia, kad surado giminę sielą. Tačiau abu bręsta, ir neišvengiamai jų keliai išsiskiria.

Už nugaros lieka pirmoji meilė, prarastos svajonės, kurios taip ir nesuskamba. Semuelis ir Džosija vėl susitinka praėjus beveik dešimčiai metų.

Jų susitikimas suteikia lengvumo ir vilties jausmą. Ji primena apie nerūpestingumą, su kuriuo vaikai bėgioja basomis per žolę. Abiem taip norisi gyventi, draugauti ir mylėti kaip pirmą kartą…