Kraujas ir simboliai. Žmonių aukojimo istorija

Knyga «Kraujas ir simboliai» — peržiūra tradicijos žmonių aukojimo, kurios šaknys siekia tolimo senovės, o daugybė atgarsių įvairių rūšių nekraujingų ritualų forma išliko iki šiol.
Tiems skaitytojams, kurie nori pasikrauti nervų kraupiais vaizdais, autoriai iš karto įspėja, kad stengėsi sumažinti žiaurumų... aprašymą iki minimumo. Be to, ne visada aukojimai buvo kraupūs. Daugelyje pasaulio religijų žinomos, pavyzdžiui, tradicijos, pašventinančios dievams gyvus žmones, kurie ir toliau gyveno ir sveikavo, bet jau tapdami «nuosavybe» arba «sutuoktiniu» dievybės. Savo tikslą autoriai matė tame, kad parodyti žmonių aukojimo ryšį su dvasiniu ir kultūriniu žmonių bendruomenių vystymu; sekti, kaip tūkstančius metų žmonija lėtai, bet užtikrintai žengė link kraujingų ritualų dvasinių. Ir kaip, galiausiai, būtent nesukurtas žmonių aukojimas — Abraomo sūnaus Izaoko aukojimas — tapo trijų didžiųjų religijų: judaizmo, krikščionybės ir islamo pamatu.