Parmos širdis

XV amžius nuo Kristaus gimimo, beveik septynis tūkstančius metų nuo pasaulio sukūrimo... Maskvos kunigaikštystė, stiprindamasi, vertina kaimynų turtus, artimųjų ir tolimųjų. Rusija lėtai žengia link Uralo. O Uralo regione – ne laukinės tautos, Uralo regione – miško pagonių kunigaikštystės, senovės taiga, nuostabi ir baisi svetimšaliams.

Čia netiki teisiojo sielos išganymu, čia meldžiasi griežti likimo dievai. Ar įveiks ortodoksinis kryžius miško pabaisas amžinoje parmoje – spygliuočių vandenyne? 

Ar ši niūri visata bus užkariauta svetimšalio Jėzaus Kristaus? Ar vietiniai gyventojai taps rusais? Ir ar rusai taps vietiniais? Aleksejaus Ivanovo romanas „Parmos širdis“ apie tai, kaip žmonės ir tautos, atrandantys tėvynę, atranda likimą.