CeFeidai. Andromeda

Atėjus nakčiai, danguje atsiranda tūkstančiai žvaigždžių, tačiau kai kuriems iš jų prireikė milijonų metų, kad pasiektų mus. Kai kurios iš jų užgeso gerokai prieš mūsų gimimą – net žvaigždės negyvena amžinai. Ir jei kitas, panašus į mūsų, pasaulis yra taip toli... Galbūt jis jau seniai užgeso, kaip ir šios žvaigždės, palikdamas po savęs tik šaltą švytėjimą mūsų danguje.

Mingyu planuose nebuvo savęs ieškojimo ir gyvenimo prasmės – jis tiesiog egzistavo, pamiršdamas skaičiuoti praeinančias dienas. Po alyviniu dangumi kiekviena pragyventos sekundės atrodo svarbesnė už viską, kas vyko su juo iki šio momento. Šis pasaulis užpildo tuštumą viduje: žmonėmis, jausmais, reikalingumo pojūčiu. Praeitis praranda valdžią ir užleidžia vietą dabartinei, ir Mingyu nustoja žiūrėti atgal ir pagaliau nusprendžia gyventi.