Didieji praeities trukdžiai

Šiandien žmonės dažnai viską paaiškina konspiracijų teorijomis. Taip buvo ir praeityje. Tikėjimas slaptais sąmokslai ir nežinomų jėgų įtakomis lemdavo istorinių įvykių eigą. Toli praeityje, kai tam tikroje Europos šalyje prasidėdavo epidemija, užkrato nešiotojais laikydavo užsieniečius, kitaip tikinčius žmones. Priemonės, skirtos apsaugoti nuo epidemijos, dažnai apimdavo žydų persekiojimą. Nuo senų laikų sklando ir legenda apie tai, kad žydai naudoja kūdikių, kurie buvo pakrikštyti, kraują savo švenčių apeigoms. Ričardas III įėjo į istoriją kaip žiaurus, visų neapkenčiamas tironas. Tačiau šiuolaikiniai tyrėjai siūlo pažvelgti kitaip į vieną žymiausių Anglijos karalių. Valdant Henrikui VIII Anglija pasikeitė neatpažįstamai. Ten, kur nepavykdavo pasiekti sėkmės atvirai, šis karalius pasitelkdavo apgaulę, būdingą jo sielai nuo gimimo. Blogiausiu XVII amžiaus anglu buvo pavadintas Titas Oucas. Kas jis toks? Ispanofobija pradėjo plisti Europoje dar Reformacijos epochos išvakarėse ir galiausiai formavosi ilgų karų tarp protestantų valstybių ir katolikų Ispanijos laikotarpiu XVI amžiuje, tačiau pats terminas atsirado neseniai – prieš šiek tiek daugiau nei šimtą metų. Ispanų priešininkai dėdavo juos į kaltinimus dėl masinių nusikaltimų prieš Amerikos vietinius gyventojus, tuo tarpu tokie patys nusikaltimai, padaryti vėliau anglų Šiaurės Amerikoje, arba anglų, prancūzų ir belgų Afrikoje, paprasčiausiai buvo nutylimi. Prieš Prancūzijos revoliuciją istorikai seniai vadina Didžiojo baimės laikotarpiu. Panika, apėmusi Prancūziją tada, ilgam pakeitė pasaulio istorijos eigą. Gyventi kaip anksčiau jau nebuvo galima.