Trifidų diena. Lervos

Vieną vakarą Londono gyventojai su susidomėjimu stebėjo nepaprastą reiškinį - žalią žvaigždžių lietų, nušviečiantį visą dangų. Ryte paslapties liudytojai nubudo akli, o netrukus paaiškėjo, kad regėjimo prarado beveik visa Žemės populiacija. Pasaulyje laukia dideli pokyčiai. Tie keli, kurie sugebėjo išsaugoti... regėjimą, gauna beveik neribotą galią ir prieigą prie žmonijos sukauptų išteklių.
Bet kaip žinoma, nelaimės niekada neateina vienos - ir į veiksmą įsijungia trečioji jėga: trifidai, protingi plėšrūs augalai, sugebantys judėti ir medžioti žmones. Sudėtinga saugumo sistema, sukurta labai vertingiems, bet labai pavojingiems augalams sulaikyti, sugenda, ir trifidai išsiveržia į laisvę… "Lervos". Knyga, kuri paliko įspūdingą įspūdį fantastikos mėgėjams; daugelis rimtai manė, kad romaną parašė broliai Strugačiai. Be to, po rankomis keliavo įdomus savilaidinis "vertimas" pavadinimu "Kristolydžiai", kuriame į Wyndham tekstą buvo įterpti citatos, pasiskolinimai ir nuorodos į Strugačių kūrinius. Vienas iš geriausių antiutopinių XX amžiaus SF kūrinių! . "Nukrypimams nuo normos" nėra vietos naujų puritanų gyvenvietėse - tų, kurie išgyveno žmonijai ištikusias branduolines katastrofas, palikuonims. Gyvūnų jaunikliai, kurie rodo mažiausius mutacijos požymius, sunaikinami.
Su žmonių kūdikiais elgiamasi "gailestingiau" - jie tiesiog sterilizuojami ir išmetami į atvirus džiungles, ant likusių ten klajojančių laukinių mutantų malonės. Bet ar visi "nukrypimai" gali būti atpažinti negailestingų teisėjų-kalbėtojų ir jų fanatiškų sekėjų? Nepastebimai jiems užauga vaikai, turintys galingą paranorminį talentą... .