Mano pirmasis vimelbuch. linksma ferma

Labai išsamiai... daug įvairių personažų - dešimtys!... Vienoje nuotraukoje galima įžvelgti kelis visiškai nepriklausomus siužetus, beveik visame knygos puslapyje. Kiekvienam tokiam siužetui galima sugalvoti savo pasakojimą. Ir net ne vieną. Kiek bus vaikų, kurie žiūrės į tokią nuotrauką, tiek ir bus įvairių istorijų su tais pačiais personažais. 
Remiantis viena didžiule iliustracija, kurioje matosi kelios savarankiškos siužeto linijos, galima sugalvoti pramoginius ir vystančiuosius žaidimus, įdomias užduotis, mįsles.

Šiais bruožais pasižymi knygos, kurios tradiciškai vadinamos «vimelbuch». 

Pavyzdžiui, šis vimelbuch vadinasi «Linksma ferma». Knygoje pasakojama apie gyvūnus - gyventojus praktiškai visų Europos gyvulininkystės ūkių. 

Be to, kaip jau pastebėjome, pasakojama daug detalių, tiesiog gausu piešiniuose. «Vimelbuch» - juk jis taip ir verčiamas iš vokiečių: gausi knyga. 

Bet kas yra įdomu. Pasakojama, iš tiesų, labai išsamiai, smulkiausiomis detalėmis, bet... tuo pačiu, nėra nei vienos pastraipos teksto. 

Reikalas tas, kad iliustracijos vimelbuch'e sukurtos taip, kad apie visus herojus pasakoja patys piešiniai. 

Visi personažai atrodo judantys ir sąveikaujantys tarpusavyje. Taigi, labai lengva «skaityti» tokias nuotraukas visai be jokio aprašymo, sugalvoti įvairias istorijas ir sudaryti vystančius ir loginius žaidimus.