Michailas Zoščenkas – rašytojas, dramaturgas, scenaristas ir vertėjas. Išgyveno tiek neįtikėtiną populiarumą, tiek viešą pažeminimą, pasmerkimą, vargą, išdavystę. Keitė daugybę profesijų: buvo stalius, batų siuvėjas, milicininkas, kriminalinės policijos agentas, scenaristas. Tačiau visam laikui liko taip nuostabiai rašytojas su nuostabiu stiliaus jausmu, unikalia ironijos ir lyrikos pusiausvyra. Savo kūryboje siekė parodyti kultūros ir žmogaus santykių istoriją, pašiepdavo buržuaziją ir paprastus žmones, laikė, kad satyrikas turi būti morališkai švarus žmogus. "Atgauta jaunystė" ir "Prieš saulės patekėjimą" – visiškai ypatinga proza, kurioje autorius pasirodo kaip žmogus, žvelgiantis į savo sielvarto akis ir bandantis ją įveikti charakterio stiprybe, – desperatiška, bet nuostabi idėja ir puikiai įgyvendinta. Atsiminęs savo vaikystę, paauglystę, jaunystę, apie susitikimus su žinomais rašytojais ir poetais (Gorkiu, Eseninu, Majakovskiu ir kitais), mąstydamas apie protą istorijoje, Zoščenkas smulkiai tyrinėja savo praeitį.
-medium.webp)
