Karamazovų broliai

"Karamazovų broliai" (1880 m.) — paskutinis Dostojevskio romanas, jo kūrybos viršūnė, tam tikra prasme pagrindinis viso jo gyvenimo darbas ir viena iš didžiausių literatūros kūrinių pasaulio istorijoje. Mįslė, susijusi su mirtimi ir vagyste, visa šiuo intensyvumu ir aistromis apipinta meilės istorija, vystanti šeimos dramą skaitytojo akyse, sudėtingos psichologinės peripetijos, daugybė į pagrindinę siužetą įsipynusių kitų detektyvinių linijų — visa tai telpa romane "Karamazovų broliai", kur pagrindinė problema yra klausimas apie Dievą ir sielos nemirtingumą. O centre pasakojimo, kaip visada Dostojevskio, — žmogus, kankinamas abejonėmis, draskomas aistrų, trokštantis meilės, valdžios, pinigų, blaškantis nuo gėrio prie blogio ir nuo blogio prie gėrio, ieškantis savo kelio, savo tikėjimo, savo Dievo. Romana tapo dešimčių ekranizacijų — tiek vietinių, tiek užsienio — pagrindu ir visada kelia režisūrinius eksperimentus. Bet, matyt, teisūs tie, kurie mano, kad nė viena, net ir talentingiausia, pastatymas negali perteikti visos šios prozos gelmės.