Lokis į prezidentus

Melagis ir sukčius. Apgavikas ir niekšas. Sūnus, vyras, tėvas, brolis. Per daugelį amžių Lokis pakeitė ne vieną įvaizdį, tačiau visada išliko ištikimas sau. Visada buvo apgavystės ir klastos dievas. Turėdamas tokį statusą, pats dievas liepia (sic!) tapti didžiausiu likimų sprendėju. Tam užtenka nedidelės progos, o toliau įprastais veiksmais klastingas asgardiškis neabejotinai pasieks savo. O kur geriausia pasinaudoti tokia akimirka, jei ne Amerikoje, galimybių šalyje?
Kad ir kaip absurdiškai tai atrodytų, viskas iš tikrųjų taip: Lokis įsiveržia į prezidentinę varžybą! Čia, ką bekalbi, kiekvienas varžovas yra įgudęs tiesos žonglierius, nes politika yra, kaip žinoma, menas valdyti žmones, juos apgaudinėjant. Tokiose situacijose melas kyla iš kiekvieno žodžio: ideali aplinka Lokiui! Kaip ilgai jis galės „atvirai“ meluoti amerikiečių tautai, skirtingai nuo politikos veikėjų, kurie meluoja, slėpdami tai? Kuri linkme jį nuves šis takas? Ar atsiras kas nors, kas galės sugriauti dievo planus?