Audiniai laiko ir erdvės audiniuose. Eynšteinas, gravitacinės bangos ir astronomijos ateitis

Gravitacinės bangos buvo numatytos dar Eynšteino, tačiau jas pavyko aptikti visai neseniai. Tolimame Visatos regione susidarė ir susijungė dvi juodosios skylės. Įveikę daugiau nei 1 milijardo šviesmečių atstumą, 2015 metų rugsėjį jos pasiekė Žemę. Du milžiniški LIGO detektoriai užfiksavo menkiausią drebulį. Pirmojo gravitacinių bangų užregistravimo momentas šiandien pripažintas mokslo proveržiu, atvėrusia mokslininkams naują supratimą apie procesus, kurie sudarė Visatos formavimosi pagrindą. Gobertos Šilingo knyga – įtraukiantis pasakojimas apie tai, kaip pasaulio mokslininkai bandė užfiksuoti šią nenutrūkstamą kosmoso bangą: dešimtmečiai tyrimų, mokslininkų ir projektų likimų vingiai, nesėkmės ir pergalės. Autorius aprašo iš pirmo žvilgsnio fantastiškas technologijas, leidžiančias aptikti gravitacines bangas, kurias sukelia juodųjų skylių susidūrimai toli už mūsų Galaktikos ribų. Aiškiu kalba paaiškindamas tokius terminus kaip „bendroji reliatyvumo teorija“, „neutroninės žvaigždės“, „supernovų sprogimai“, „juodosios skylės“, „tamsioji energija“, „Didysis sprogimas“ ir daugelis kitų, Šilingas palaipsniui veda skaitytoją prie reiškinių, kurie pradėjo gravitacinių bangų astronomijos era, ir pasakoja apie artimiausią mokslo ateitį, kuris tik pradeda atskleisti daugybę Visatos paslapčių.