Kol teka upė

Pačią tamsiausią ir ilgiausią naktį metuose, žiemos saulėgrįžos dieną, į senovinį užeigą «Gulbė» prie Temzės įsiveržia sužeistas nepažįstamas žmogus, laikydamas ant rankų mirusią mergaitę. Tačiau po kelių valandų mergaitė pasirodo esanti gyva.

Kas tai – stebuklas? Magija? Ar galima rasti mokslinį paaiškinimą? Ir svarbiausia – kas ji tokia? Pradingusi prieš dvejus metus pono ir ponios Vogan dukra? Arba, galbūt, ūkininko Roberto Armstrongo anūkė, apie kurios egzistavimą jis sužinojo tik likus dienai ir taip ir nespėjo ją pamatyti?

Juk «Gulbė» – ne tik seniausia užeiga apylinkėje; čia seniai atvykstama, kad klausytųsi ir pasakotų istorijas – aktualias anekdotus, arba senovinius pasakojimus ir legendas, arba magical pasakas. Taigi, paslaptingos mergaitės istorija turi įsipinti į audinį, kurį jau daug amžių audžia patyrę pasakotojai...