Ozzis. Viską, ką man pavyko prisiminti

Jie sakė, kad niekada nesu parašysiu šios knygos. Na ir velnias su jais, nes štai ir knyga. Dabar man belieka tik ką nors prisiminti... Velnias. Aš išvis nieko neprisimenu." 
Šiai knygai "didžiajai ir baisiajai" Ozzio Osborno teko daug prisiminti: paauglystę mažame pramoniniame miestelyje pokario Anglijoje, muzikinės karjeros pradžią (nuo automobilinių signalo ragų derintojo darbo), jaunojo gyvenimo nusikaltimus, proveržį į didžiąją sceną ir sunkų kelią į sėkmę, kurio jis visiškai nesitikėjo. Jis prisiminė viską, ką galėjo, o šių prisiminimų knyga pasirodė esanti nuostabiai įdomi, charizmatiška, asmeniška ir tikrai juokinga. 
"Sakykime taip, aš nesu velnio Britanijos enciklopedija. Tai, ką čia perskaitysite, ištekėjo iš želė, kurią aš vadinu savo smegenimis, kai paklausiau jų, kaip praėjo mano gyvenimas. Nei daugiau, nei mažiau..."