Amžinybės nelaisvėje

Aurelijose valdžia laikosi ant aukso ir seno įstatymo: negali tapti karaliumi, jei neturi karalienės. Paveldimas princas Teodoras Aurenas nuo gimimo įprato slėpti viską apie save, tačiau jo didžiausia paslaptis — žvėris, kuris pabunda jame kiekvieną pilnatį. Fiktyvus santuokos sandoris, sumanytas, kad jis užimtų sostą, staiga pasirodo esąs pavojingesnis už bet kokią prakeikimą. Juk nuotaka atsisako bėgti, net kai sužino jo tikrąją prigimtį. En Hemsvort visą gyvenimą buvo apskaičiuota ir ciniška. Sandoris, į kurį ją įtraukė tėvas, atrodė paprastas ir logiškas: ištekėti už princo, o tada tyliai išsiskirti. Tačiau gražuoliui Aurenui nepakanka pasirašytų dokumentų — jis nori įsiskverbti į jos sielą. Sostas svyruoja, fiktyvi santuoka trūkinėja, o žvėris veržiasi į laisvę. Bet kai ciniškas sandoris užleidžia vietą tikrai aistrai, laisvė praranda savo vertę. Ir tai, kas prasidėjo kaip žaidimas, virsta saldžia nelaisve, trunkančia amžinybę. Išskirtinė atvirutė už išankstinį užsakymą! Laukiamas tęsinys ciklo, pradėto knyga «Amžinybės akimirkos». Uždrausti jausmai, supergaliai, netikėti siužeto posūkiai, aštrūs scenarijai ir santykiai, kurie prasideda dėl naudos, bet virsta kuo nors daugiau. Tematikos: fiktyvi santuoka, priverstinė artuma, princas-vilkolakis, ji — pragmatikas, jis — auksaspalvis retriveris.