Doktor Faustus

«Doktor Faustus» — filosofinis romanas apie kompozitorių, kuris siekia sukurti naują meną ir vis toliau nutolsta nuo įprasto žmogiško artumo. Serenus Zeitblom imasi išdėstyti savo draugo gyvenimą kaip nuoseklią biografiją: nuo ankstyvųjų metų ir formavimosi iki kūrybinių paieškų, ligos ir vis didėjančio vidinio lūžio. Pasakojime atsiranda sandorio su velniu motyvas, svarbus ne kaip išorinė sensacija, o kaip toji kaina, kurią žmogus pasirengęs sumokėti už išskirtinumą. Asmeninės istorijos fone išryškėja Vokietijos likimas, todėl knyga sujungia menininko biografiją ir apmąstymus apie laiką, kuris veda šalį į katastrofą.

Thomas Mannas kuria pasakojimą kaip istoriją apie talentą, apsėdimą ir dvasinę krizę. Dėmesio centre — kompozitoriaus kelias, kuriam novatoriškumas tampa ne tik kūrybine užduotimi, bet ir sunkiu moraliniu išbandymu. Čia asmeninio gyvenimo istorija glaudžiai susijusi su kultūrine ir istorine epochos atmosfera. Todėl romanas skaitomas tiek kaip atskiro žmogaus likimas, tiek kaip plačios apmąstymo apie visuomenės būklę apraiška.