Knyga Ošo «Gyvenk taip, lyg nebūtų nei praeities, nei ateities. Nieko, išskyrus šią akimirką» skirta meditacijai kaip natūraliai grįžimo prie gyvo savęs ir pasaulio suvokimo būdui, kur dėmesys palaipsniui nustoja blaškytis ir tampa labiau susikaupęs ir subtilus. Per pokalbius ir apmąstymus Ošo švelniai nukreipia į tai, kad pastebėtume įprastą minčių tėkmę ir išmoktume likti kontakte su tuo, kas vyksta tiesiog dabar, paprastuose judesiuose, kvėpavime, klausymesi, tyloje tarp žodžių.
Skaitant atsiranda dėmesingesnis požiūris į kasdienybę, kur įprasti veiksmai pradeda būti suvokiami gilesni ir ramiau, tarsi juose atsiranda papildoma buvimo erdvė. Ošo kalba apie sąmonę kaip apie vidinį šviesą, kuri tampa aiškesnė, kai žmogus išmoksta stebėti save be skubėjimo ir vidinio triukšmo, ir šiame stebėjime palaipsniui atsiranda stabilumo ir vidinio susikaupimo jausmas.
Ši knyga sukuria švelnią grįžimo prie savęs būseną, kur gyvenimas nustoja būti suvokiamas kaip fragmentų seka ir susijungia į vieną gyvą patirties srautą, kupiną dėmesio ir tylos. Šioje būsenoje lengviau pajusti suvokimo aiškumą ir natūralią kiekvienos akimirkos gilumą, kuri nustoja būti praeinančia ir tampa visiškai išgyvenama.