Šaldytų širdžių kiemas

Pirmą žymę jis padėjo šaltai.
Antrą — su šypsena.
Trečią — žiūrėdamas jai į akis taip, tarsi matytų kiekvieną tamsią fantaziją, kurią ji bandė paslėpti.
— Tu mano, — šnibžda Keilan Morfrost, Žiemos Karalius. — Septynios dienos, septynios žymės.
Medžioklė prasideda.
Ryšys tarp kankintojo ir aukos stiprėja su kiekviena nauja žyme.
Jo prisilietimai dega, o balsas prasiskverbia po oda.
Ir netrukus Eliza supranta baisią tiesą: didžiausia grėsmė nėra išgyventi.
O tai, kad ji pradeda norėti jam priklausyti.