Paryžiaus Dievo Motinos katedra

"Paryžiaus Dievo Motinos katedra" — nemirtingas Viktoro Hugo romanas, kuriame atgyja XV amžiaus Paryžius su visomis jo paslaptimis, aistromis ir dramomis. Po didingais Notr Damo skliautais persipina gražios čigonės Esmeraldos, paslaptingo varpininko Kvadžimodo ir apsėsto kunigo Frollo likimai. Hugo sukūrė ne tik istorinį romaną, bet ir grandiozinį epochos paveikslą, kur pagrindiniu herojumi tampa pati Paryžiaus Dievo Motinos katedra — amžinybės simbolis, iškilęs virš žmogiškųjų aistrų ir tragedijų. Ši knyga žavi jausmų gilumu, ryškiais vaizdais ir laiko nepavaldžiais apmąstymais apie gėrį, teisingumą ir žmogaus likimą. Romanas, pirmą kartą paskelbtas 1831 metais, yra vienas didžiausių pasaulinės literatūros kūrinių ir iki šiol nepalieka abejingų nė vieno skaitytojo.