Kraujuoti žiedlapiai

Kai kadaise Ilmorogas buvo maža kaimynystė, pasislėpusi savanoje, o šiandien tai – klestintis pramonės ir turizmo centras, kuriame gyvenimas verda. Tačiau miesto pakraščiuose, kur stovi tos pačios primityvios trobeles, laikas tarsi sustojo – žmonės čia vis dar gyvena pasakydami protėvių palikimą, suderindami su miško, upės ir kalvų dvasia. Čia, kaip ir prieš šimtus metų, gentis renkasi ratu prie laužo, kad atliktų senovinį ritualinį šokį, nuo kurio dūgzti ir drebėti sausai įtrūkusiai žemei. Čia, po miško dangomis, iš rankų į rankas perduodamas puodelis su „tiesos gėrimu“, užpilta krauju raudonais tengėtos žiedlapiais. Žmogui su švariais ketinimais tengėta atskleis tiesą, melagiui – atskleis tiesą. Tačiau taip buvo anksčiau, iki baltaodžių atsiradimo, kurie nusprendė paversti šventą gėrimą į visiškai įprastą prekę…