Žydų sąmonės šaknys. Apreiškimas ir apokalipsė

«Žydų sąmonės šaknys, t. 1: Apreiškimas ir apokalipsė» — pirmas tomas fundamentalių Ericho Neumano (1905–1960) tyrimų. Šis darbas, kuriame pateikiami išsamūs moksliniai komentarai, skelbiamas pirmą kartą. Darbas prie knygos buvo atliekamas nuo 1934 iki 1940 metų. Šiuo laikotarpiu Neumann, jaunas filosofas ir gydytojas, besimokęs pas Karlą Gustavą Jungą, paliko Berlyną ir apsigyveno Tel Avive. Antrasis tomas buvo baigtas jau po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Nors nė viena dalis taip ir nebuvo paskelbta, autorius rūpestingai saugojo rankraščius visą savo gyvenimą. Neumano darbo pagrindas yra egzistencinė žydų išgyvenimo problema. Jis pabrėžia, kad kalbama ne tik apie tautos fizinį išlikimą, bet ir apie jos psichologinio bei dvasinio atgimimo būtinybę. Pirmajame tome, «Apreiškimas ir apokalipsė», Neumann teigia, kad šiuolaikiniams žydams būtina iš naujo atrasti tai, kas buvo prarasta po Babilono nelaisvės. Kalbama apie sugebėjimą, kuris buvo būdingas senovės žydų protėviams: tiesiogiai kreiptis į šventumą, gauti apreiškimus ir pranašystes. Savo darbe autorius derina Jungo gilinimosi psichologijos metodus su filosofiniais ir hermeneutiniais principais. Jis interpretuoja šventuosius raštus ir apokaliptinę literatūrą per jungišką optiką, kartu remdamasis tokių mąstytojų darbais kaip Buberis, Rosenzweigas ir Auerbachas.