Velnio uola

«Velnio uola» — didžiausias Davido Lindsayo romanas, kuris sąlyginai gali būti priskirtas «maginio realizmo» srovei. Tai romanas apie naują Apreiškimą, kurio veiksmas vyksta XX amžiaus pradžioje Anglijoje. Į lemtingus įvykius, kurie klostėsi tūkstančius metų, įsitraukia niekuo neišsiskiriantys iš kasdienio gyvenimo personažai, kuriems teks suprasti, kokia vaidmens dalia jiems skirta, ir priimti šį vaidmenį — sąmoningai ar ne. Unikalus šio kūrinio audinys žingsnis po žingsnio pasakoja, kaip kelių žmonių gyvenimo linijos susikerta, kad pakeistų pačią žmonijos istoriją. Romanas skiriasi nuo visų kitų autoriaus kūrinių tuo, kad jame autorius skiria didelį dėmesį vidinėms herojų emocijoms ir mintims, jų bandymams suvokti, kas su jais vyksta, ir kiek tai, į ką jie buvo įtraukti, viršija bet kokią žmogišką drąsą. Dartmuro atšalimo vietoje Velnio uoloje susikirs praėjtis ir ateitis, kasdienybė ir transcendentinis, profaniškas ir sakralus, kad padovanotų žmonijai viltį — viltį suprasti pasaulį jo visume.